Vakaras, ant virtuvės stalo – banko išrašas ir priminimas apie vėluojančią paskolos įmoką. Priklausomybė nuo azartinių lošimų dažnai išryškėja būtent taip: pirmiausia kalbama apie skolas, o apie lošimus prabylama tik vėliau. Jeigu tai skamba pažįstamai, pradėti galima nuo vieno skambučio.

Reikia pagalbos dabar? Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) nemokamai konsultuoja lošėjus ir jų artimuosius: telefonas +370 5 233 62 41, el. paštas pagalba@lpt.lt. Informacija apie prašymą neleisti lošti pateikiama svetainėje nebenoriu-losti.lt.

Trumpai: kreiptis galima į LPT, kur konsultacijos nemokamos ir skirtos tiek lošiančiam žmogui, tiek jo šeimai. Galimybę lošti galima apriboti prašymu neleisti lošti, kuris įrašomas į registrą. Gydymą teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Toliau kiekvienas kelias aprašytas atskirai, su nuorodomis į išsamius straipsnius.

Nemokamos LPT konsultacijos: nuo ko pradėti

Lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos konsultuoja asmenis, turinčius problemų dėl lošimų, ir jų artimuosius. Tarnybos konsultavimo puslapyje nurodyta aiškiai: „Konsultacijos nemokamos“. Kreiptis galima gyvai, telefonu arba el. paštu, o nuotoliniu būdu – per „Google Meet“ platformą („Pagalba LPT“).

Kontaktai, kuriuos verta išsisaugoti telefone:

  • telefonas +370 5 233 62 41 arba +370 5 219 66 30;
  • el. paštas pagalba@lpt.lt;
  • gyvai tarnyboje adresu Ukmergės g. 222, Vilnius.

Svetainė nebenoriu-losti.lt skirta asmenims, turintiems problemų dėl lošimų, ir jų artimiesiems: joje surinkta informacija apie registrą, pagalbą ir probleminį lošimą.

Per 2025 metus LPT suteikė 2 160 konsultacijų. Tarnybai toks skambutis – kasdienis darbas.

Klausti galima ir tada, kai dar neaišku, ar lošimai jau tapo problema. Kalbant apie skolas, dažnai padeda banko išrašas: kai mėnesių išlaidos sudedamos viena šalia kitos, matyti, ar lošimai buvo atsitiktinis epizodas, ar pasikartojantis modelis. Atsinešti tokio išrašo į pokalbį nebūtina. Bet jis padeda kalbėti apie tikrus skaičius, o ne apie spėliones.

Kaip apriboti galimybę lošti

Antras kelias yra teisinis. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 20 dalis nustato, kad „kiekvienas asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose“. Tokie prašymai kaupiami Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, kurį tvarko LPT, o kasdienėje kalboje jis dažnai vadinamas tiesiog „nebenoriu lošti“. Prašymus teikti galima nuo 2017 m. gegužės 1 d.

Apribojimo terminą žmogus pasirenka pats, tačiau jis negali būti trumpesnis kaip šeši mėnesiai. Jeigu termino prašyme nenurodote, pagal įstatymo 10 straipsnio 21 dalį galimybė lošti apribojama dvejiems metams.

Prašymą pateikti galima trimis būdais:

  1. per Elektroninius valdžios vartus – tada, pasak LPT, jis įsigalioja per vieną darbo dieną nuo pateikimo;
  2. lošimų organizavimo vietoje, kur suteikiama galimybė prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų;
  3. gyvai LPT Vilniuje, kur prašymas įsigalioja iš karto.

Įstatymas taip pat leidžia prašymą pateikti pačiam lošimų organizatoriui. Visi žingsniai nuosekliai aprašyti straipsnyje apie tai, kaip pateikti prašymą neleisti lošti.

Pagal nebenoriu-losti.lt pateiktą informaciją, apribojimas galioja visose be išimties Lietuvoje registruotose lošimus organizuojančiose bendrovėse: kazino, B kategorijos lošimo automatų salonuose, lažybų bendrovėse ir Lietuvos licenciją turinčiose nuotolinių lošimų svetainėse. Kaip dažnai šia galimybe naudojamasi, rodo LPT duomenys: iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. iš viso pateikti 98 049 prašymai, iš jų šiuo metu galioja 22 368. Vien per 2025 metus užregistruota 18 710 naujų prašymų. Nuo 2027 m. sausio 1 d. registrą reglamentuos naujas Azartinių lošimų įstatymo 9-1 straipsnis.

Prašymą vėliau galima atšaukti, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių. LPT svetainėje nurodoma, kad patvirtinus atšaukimą prašymas nustoja galioti po dviejų parų. Kaip tai daroma praktiškai, paaiškinta straipsnyje apie tai, kaip atšaukiamas prašymas neleisti lošti.

Tai ne bausmė, o pauzė. Sprendimą lengviausia priimti ramią dieną, o ne naktį po pralošimo, kai norisi atsilošti.

Kur gydyti priklausomybę nuo azartinių lošimų ir kur rasti paramą

Konsultacija ir apribojimas nepakeičia gydymo, kai lošimai jau valdo kasdienybę. Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) gydo elgesio priklausomybes, tarp jų ir priklausomybę nuo lošimų. Centro filialai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Paprastai kreipiamasi su šeimos gydytojo arba psichiatro siuntimu. RPLC nurodo, kad „galima gydytis ir anonimiškai, be siuntimo“, tačiau tokiu atveju paslaugos mokamos.

Be gydymo įstaigų, veikia ir kitos pagalbos formos. Anoniminių lošėjų savitarpio pagalbos grupės renkasi Vilniuje (dvi grupės), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje ir Druskininkuose. Savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose dirba priklausomybių konsultantai, kurie nemokamai ir anonimiškai konsultuoja lošiančius žmones bei jų artimuosius. Konsultanto kontaktus galima rasti savo savivaldybės visuomenės sveikatos biuro svetainėje.

Kur kreiptisKam skirtaSąlygos
LPT konsultacijosLošėjams ir artimiesiemsNemokamai
RPLCPriklausomybės gydymasSu siuntimu arba anonimiškai už mokestį
Anoniminiai lošėjaiSavitarpio pagalbos grupėsGrupės septyniuose miestuose
Visuomenės sveikatos biurasLošėjams ir artimiesiemsNemokamai, anonimiškai
Vilties linija 116 123Emocinė paramaKai sunku emociškai

Vilties linija nėra skirta būtent lošimo problemoms, tačiau padeda tada, kai sunku emociškai ir reikia pasikalbėti čia pat. Jaunimui skirta Jaunimo linija, numeris 0 800 28888. Kiekvienos įstaigos kontaktai surinkti straipsnyje apie visas pagalbos dėl lošimų galimybes Lietuvoje.

Kaip suprasti, kad lošimai tampa problema?

LPT svetainėje nebenoriu-losti.lt išvardyti keturi ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Lošimas slepiamas nuo aplinkinių. Sunku kontroliuoti, kiek lošiama. Lošiama net tada, kai tam nėra pinigų. Šeima ir draugai ima nerimauti dėl lošimo.

Nė vienas šių ženklų savaime nėra diagnozė. Vis dėlto, jeigu atpažįstate bent vieną ir jis kartojasi, verta pasikalbėti su konsultantu, kol pasekmės dar nedidelės. Skolų konsultavimo praktikoje dažnai pirmiausia pastebimi ne patys lošimai, o pinigai: praleista įmoka, paskola, apie kurią šeima nežinojo, pinigai, pasiskolinti „iki algos“.

Išsamiau apie lošimų priklausomybės požymius ir savęs vertinimo klausimynus rašoma atskirame straipsnyje.

Kiek žmonių Lietuvoje turi problemų dėl lošimų?

Šiame straipsnyje remiamasi dviem 2023 metų tyrimais. VILNIUS TECH mokslininkės (Vilkaitė-Vaitonė, Korsakienė, Jesevičiūtė-Ufartienė), pagal PGSI metodiką apklaususios 2 248 respondentus, rizikingų arba probleminių lošėjų grupei priskyrė 8,6 proc. visų apklaustųjų ir 10,6 proc. lošiančių respondentų. Tyrimo rezultatai paskelbti nebenoriu-losti.lt 2023 m. rugpjūčio 7 d.

Tais pačiais metais LPT ir bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1 000 gyventojų. Azartinius lošimus lošė 12 proc. apklaustųjų. Iš lošusiųjų 83 proc. mano, kad lošimai gali sukelti priklausomybę, 16 proc. nurodė finansines problemas, 9 proc. – problemas šeimos santykiuose. Šioje apklausoje PGSI metodika nenaudota, todėl jos skaičių tiesiogiai lyginti su VILNIUS TECH tyrimu negalima.

Skaičiai svarbūs ne tam, kad gąsdintų. Jie rodo, kad problemos dėl lošimų nėra reta išimtis, todėl apie jas galima kalbėti be gėdos. Registro skaičiai rodo ir kitą pusę: šiuo metu galioja daugiau kaip 22 tūkst. prašymų neleisti lošti, vadinasi, tokį sprendimą priima ne vienetai.

Ką iš tikrųjų privalo licencijuotas lošimų organizatorius

Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. galioja Azartinių lošimų įstatymo 10-4 straipsnis „Atsakingo lošimo organizavimas“. Dažnai manoma, kad limitai yra tik gera organizatoriaus valia. Iš tikrųjų tai įstatymo reikalavimas, ir gana konkretus:

  • nuotoliniuose lošimuose lošti leidžiama tik nusistačius limitus: sąskaitos papildymo per dieną, savaitę ir mėnesį, didžiausios statymo sumos ir prisijungimo laiko;
  • dienos limitą padidinti galima ne anksčiau kaip po 48 valandų, savaitės limitą ne anksčiau kaip kitą savaitę, mėnesio limitą ne anksčiau kaip kitą mėnesį;
  • lošimo metu nuolat rodomas lošimo laikas, bendra statymų suma ir esamas rezultatas, o lošėjas informuojamas, kad „dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė“;
  • nustatęs didelę riziką, organizatorius privalo ne vėliau kaip per 30 minučių apie tai informuoti lošėją, 48 valandoms sustabdyti lošimą ir pateikti informaciją apie pagalbą bei galimybę apriboti lošimą.

Lošėjui praktiškai tai reiškia viena: nuspręsti lošti daugiau ir tą pačią akimirką tai padaryti nebegalima. LPT šiuos reikalavimus aprašo puslapyje apie atsakingą lošimą. Kitas įstatymo nuostatas aptaria skyrius apie tai, ką lošėjui nustato Azartinių lošimų įstatymas, o bendrieji principai surinkti puslapyje atsakingas lošimas.

Artimajam, kuris tai skaito

Pagalbos reikia ne tik lošiančiam žmogui. LPT konsultacijos skirtos ir artimiesiems, o priklausomybių konsultantai visuomenės sveikatos biuruose konsultuoja ir šeimos narius. Kreiptis galima net tada, kai pats lošiantis žmogus dar nepasirengęs apie tai kalbėti.

Prašymą neleisti lošti įstatymas leidžia pateikti tik pačiam asmeniui, todėl už kitą žmogų jo pateikti negalima. Artimajam lieka kasdieniai, bet svarbūs dalykai:

  • atskirti šeimos pinigus ir neimti paskolų jo vardu;
  • neskolinti pinigų, kuriais bandoma atsilošti;
  • ramiai įvardyti, ką matote, ir vengti kaltinimų.

Nerimas, nemiga ar pyktis, kai artimas žmogus lošia, yra suprantama reakcija. Todėl konsultacija gali būti naudinga ir pačiam artimajam, ne tik kaip būdas padėti lošiančiajam.

Klausimas „kodėl negali sustoti“ pokalbį dažniausiai uždaro, o klausimas „ko tau dabar reikia“ jį palieka atvirą. Daugiau apie tai rašoma straipsnyje ką daryti, kai artimasis lošia.

Kur registras ir limitai neapsaugo

Ką iš tikrųjų prižiūri tarnyba? LPT išduoda leidimus ir prižiūri licencijuotus lošimų organizatorius, todėl registras, limitai ir 48 valandų sustabdymas taikomi lošimų organizatoriams, turintiems Lietuvos licenciją. Internete veikia ir svetainių, neturinčių leidimo organizuoti lošimus Lietuvoje, o kai kurios net specialiai siūlo užsienio kazino žmonėms, įrašytiems į registrą. Tokiose svetainėse nė viena šiame straipsnyje aprašyta teisinė apsaugos priemonė neveikia. Todėl pirmas klausimas čia ne tas, ar svetainė atrodo patikima, o kas padės, jeigu kas nors nutiks, ir kur tai galima pasitikrinti.

Pagal įstatymą LPT, gavusi teismo leidimą, įpareigoja ryšio paslaugų teikėjus blokuoti prieigą prie nelegalių lošimų svetainių. Kaip jas atpažinti, aprašyta skyriuje apie tai, kaip atpažinti nelegalias lošimų svetaines. Atskirame puslapyje paaiškinta, kurie lošimų organizatoriai turi Lietuvos licenciją ir kaip tai patikrinti.

Trūksta ne pagalbos, o žinojimo, kur ji yra

Nemokamos konsultacijos, registras, gydymas ir savitarpio pagalbos grupės Lietuvoje jau veikia. Sunkiausia dažniausiai būna suprasti, nuo ko pradėti. Paprasčiausias pirmas žingsnis yra LPT numeris +370 5 233 62 41 arba laiškas adresu pagalba@lpt.lt. Šis tekstas paaiškina galimybes, tačiau nepakeičia nei konsultacijos, nei gydytojo, nei teisinės pagalbos.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kur kreiptis, jeigu nebepavyksta sustoti lošti?

Pirmas žingsnis gali būti nemokama Lošimų priežiūros tarnybos konsultacija: telefonas +370 5 233 62 41 arba el. paštas pagalba@lpt.lt. Konsultantas padeda įvertinti situaciją ir paaiškina, kokios yra pagalbos galimybės. Galimybę lošti galima apriboti prašymu neleisti lošti, o gydymą teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Nemokamai ir anonimiškai konsultuoja ir priklausomybių konsultantai savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.

Ar Lošimų priežiūros tarnybos konsultacijos mokamos?

Ne. LPT nurodo, kad konsultacijos lošėjams ir jų artimiesiems nemokamos. Kreiptis galima telefonu +370 5 233 62 41, el. paštu pagalba@lpt.lt, nuotoliniu būdu per „Google Meet“ platformą arba gyvai tarnyboje Vilniuje, Ukmergės g. 222. Iš anksto žinoti, ar tai jau priklausomybė, nebūtina.

Kiek laiko galioja prašymas neleisti lošti?

Terminą pasirenka pats asmuo, tačiau jis negali būti trumpesnis kaip šeši mėnesiai. Jeigu termino prašyme nenurodote, pagal Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalį galimybė lošti apribojama dvejiems metams. Prašymas galioja visose Lietuvoje registruotose lošimus organizuojančiose bendrovėse.

Ar prašymą neleisti lošti galima atšaukti?

Taip, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių. LPT svetainėje nurodoma, kad patvirtinus atšaukimą prašymas nustoja galioti po dviejų parų. Atšaukimo tvarka ir būdai aprašyti nebenoriu-losti.lt svetainėje, o išsamiau apie juos rašoma atskirame šios sekcijos straipsnyje.

Ar priklausomybę nuo azartinių lošimų galima gydyti anonimiškai?

Taip. Respublikinis priklausomybės ligų centras nurodo, kad gydytis galima anonimiškai ir be siuntimo, tačiau tada paslaugos mokamos. Su šeimos gydytojo ar psichiatro siuntimu kreipiamasi įprasta tvarka. Nemokamai ir anonimiškai konsultuoja priklausomybių konsultantai savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.

Ar artimasis gali pateikti prašymą neleisti lošti už kitą žmogų?

Ne. Azartinių lošimų įstatymas teisę pateikti prašymą neleisti lošti suteikia pačiam asmeniui. Artimasis gali kreiptis į LPT konsultaciją, kuri skirta ir šeimos nariams, arba į priklausomybių konsultantą savo savivaldybės visuomenės sveikatos biure. Ten galima aptarti ir šeimos biudžeto apsaugą.

Kuo skiriasi LPT konsultacijos nuo gydymo priklausomybės ligų centre?

LPT konsultacija yra nemokama pagalba telefonu, el. paštu ar gyvai: čia padedama įvertinti situaciją, paaiškinamos pagalbos ir apribojimo galimybės. Respublikinis priklausomybės ligų centras teikia gydymą, į kurį kreipiamasi su siuntimu arba anonimiškai už mokestį. Dažnai pirmas žingsnis yra konsultacija, o gydymas – vėliau.

Ką daro lošimų organizatorius, pastebėjęs didelę riziką?

Pagal įstatymo 10-4 straipsnį organizatorius ne vėliau kaip per 30 minučių informuoja lošėją ir 48 valandoms sustabdo lošimą. Kartu jis turi pateikti informaciją apie pagalbą ir galimybę apriboti lošimą. Ši pareiga taikoma Lietuvos licenciją turintiems organizatoriams, bet ne svetainėms be leidimo.

Šaltiniai