Mėnesio vidurys, telefone pranešimas: automatinis mokėjimas už būstą nepavyko, nors atlyginimas gautas vos prieš savaitę. Lošimų priklausomybės požymiai retai atrodo kaip staigus lūžis. Dažniau tai smulkmenos, kurias lengva paaiškinti kitaip. Jeigu tai skamba pažįstamai, verta sustoti ir įvertinti visą situaciją.
Reikia pagalbos dabar? Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) nemokamai konsultuoja lošiančius žmones ir jų artimuosius: tel. +370 5 233 62 41 arba +370 5 219 66 30, el. paštas pagalba@lpt.lt. Kalbėtis galima telefonu, el. paštu, gyvai arba per „Google Meet“ platformą. Daugiau informacijos rasite tarnybos konsultavimo puslapyje ir svetainėje nebenoriu-losti.lt.
Trumpai: LPT išskiria keturis pagrindinius ženklus. Lošimas slepiamas; jį sunku sustabdyti ir norisi atsilošti; lošiama iš pinigų, skirtų kitiems poreikiams, arba iš skolintų; šeima ir draugai ima nerimauti. Nė vienas jų savaime nėra diagnozė. Vis dėlto, jei atpažįstate bent vieną ir jis kartojasi, verta pasikalbėti su specialistu.
Toliau ženklai aptariami iš dviejų pusių: kaip juos pastebėti savyje ir kaip artimame žmoguje. Visos pagalbos ir apribojimo galimybės surinktos skyriuje apie pagalbą ir lošimų apribojimą Lietuvoje.
Kada lošimas tampa problema?
Tada, kai lošimas ima kenkti kuriai nors svarbiai gyvenimo sričiai. LPT probleminį lošimą apibūdina kaip „rizikingą lošimą, dėl kurio formuojasi problemos kurioje nors svarbioje gyvenimo srityje“. Tai gali būti pinigai, darbas, santykiai ar savijauta, ir nebūtinai visos šios sritys iš karto. Riba tarp pramogos ir rizikos plačiau aptariama puslapyje apie atsakingo lošimo principus.
Dažnas mitas – kad problemų turi tik tas, kas lošia kasdien. LPT paaiškina, kad probleminis lošimas gali būti ir dažnas, ir retas. Svarbu ne kalendorius, o tai, kas nutinka po lošimo. Problema nėra vien finansinė. Net jei lošimą „galima sau leisti“, jis gali atimti laiką, miegą ir dėmesį artimiesiems.
Verta savęs klausti ne „kiek lošiu“, o „kas pasikeitė“. Ar lošimas vis dar yra pasirinkimas, kurį galima atidėti, ar jau tapo tuo, apie ką galvojama darbe, prieš miegą, vos gavus atlyginimą? Kai lošimas pradeda diktuoti dienotvarkę, net nedidelės sumos rodo, kad kontrolė silpnėja.
Problemos mastą Lietuvoje rodo du 2023 m. tyrimai. VILNIUS TECH mokslininkės N. Vilkaitė-Vaitonė, R. Korsakienė ir L. Jesevičiūtė-Ufartienė pagal PGSI metodiką apklausė 2 248 gyventojus, iš kurių 1 762 per pastaruosius metus dalyvavo loterijose ar azartiniuose lošimuose. Tyrimo duomenimis, polinkį į probleminį lošimą turi 8,6 proc. visų apklaustųjų, arba 10,6 proc. lošusių žmonių. Dar 8,4 proc. lošusiųjų priskirti vidutinės rizikos grupei, 14,5 proc. žemos rizikos grupei, o 66,5 proc. nerizikingų lošėjų grupei.
Tų pačių tyrėjų duomenimis, polinkis į probleminį lošimą dažnesnis tarp vyrų (15,6 proc.) nei tarp moterų (8,8 proc.), o 18–29 metų amžiaus grupėje jis dažnesnis (14,6 proc.) nei 30–64 metų amžiaus grupėje (9,8 proc.). Tai nereiškia, kad kitose grupėse ženklų ieškoti nereikia. Skaičiai tik rodo, kur rizika statistiškai didesnė.
Tais pačiais metais LPT ir bendrovės „Vilmorus“ apklausoje dalyvavo 1 000 gyventojų. Azartinius lošimus lošė 12 proc. jų, o 83 proc. lošusiųjų nurodė, kad lošimai gali sukelti priklausomybę. Tarp lošusiųjų 16 proc. minėjo finansines problemas, 9 proc. nurodė problemas šeimos santykiuose, o 7 proc. nurodė psichologinio pobūdžio sunkumus. Šioje apklausoje PGSI metodika nenaudota, todėl jos rezultatų negalima tiesiogiai lyginti su VILNIUS TECH tyrimo duomenimis.
Lošimų priklausomybės požymiai, kuriuos išskiria LPT
LPT svetainėje nebenoriu-losti.lt klausimas „Ar aš turiu problemų dėl lošimo?“ išskaidytas į keturis ženklus. Juos verta skaityti ne kaip testą, o kaip veidrodį.
1. Lošimas slepiamas
Lošiama tada, kai niekas nemato, apie dažnumą meluojama, pralošimai nutylimi. Kartais slepiami net laimėjimai, kad nereikėtų aiškinti, iš kur jie atsirado. Jau pats slėpimas yra signalas. Apie tai, kas nekelia rūpesčių, paprastai nemeluojama.
2. Sunku sustoti
Planuota „tik valandėlė“ virsta visu vakaru, o lošimas baigiasi tik tada, kai sąskaitoje nebelieka pinigų. Čia dažniausiai atsiranda ir noras atsilošti, t. y. lošiant susigrąžinti tai, kas jau pralošta. Iš vidaus tai atrodo kaip planas. LPT tai laiko vienu iš kontrolės praradimo ženklų.
3. Lošiama net tada, kai tam nėra pinigų
Lošimui naudojami pinigai, skirti būstui, maistui ar vaikams, imamos paskolos, skolinamasi iš draugų „iki algos“. Desperatišką bandymą atsilošti LPT vadina rimtos problemos ženklu. Šį ženklą lengviausia pastebėti, nes pinigai palieka pėdsakų: praleisti mokėjimai, vartojimo kreditai, apie kuriuos šeima nežino.
4. Artimieji ima nerimauti
Šeima priekaištauja dėl laiko ir pinigų, draugai klausia, kas nutiko. Iš pradžių tokie pokalbiai dažnai atrodo kaip perdėtas rūpestis. Tačiau jei jie kartojasi, verta savęs paklausti, ar artimieji nemato to, ko nenorite matyti patys.
Ženklai retai atsiranda po vieną. Dažnai jie suka užburtą ratą: pralošti pinigai skatina atsilošti, tam reikia skolintis, skolas tenka slėpti, o apie tai anksčiau ar vėliau sužino šeima. Todėl kartais vieno ženklo užtenka, kad paaiškėtų ir kiti.
| Ženklas pagal LPT | Kaip tai atrodo iš vidaus | Ką gali pastebėti kiti |
|---|---|---|
| Slėpimas | „Niekam nereikia žinoti“ | Išsisukinėjimai, melas apie praleistą laiką |
| Sunku sustoti | „Dar vienas bandymas“ | Ilgas naršymas telefone vakarais |
| Lošiama neturint pinigų | „Grąžinsiu, kai atsilošiu“ | Skolos, praleisti mokėjimai |
| Artimųjų nerimas | „Jie perdeda“ | Vis dažnesni ginčai dėl pinigų |
Šie ženklai nėra nuosprendis. Tai klausimai, į kuriuos atsakyti sąžiningai sunkiausia būtent tada, kai atsakymas nepatogus.
Ką gali rodyti nuotaika ir savijauta
Priklausomybė nuo azartinių lošimų paveikia ne tik piniginę. LPT nurodo, kad gali pasireikšti nerimas, neviltis, apatija ar pyktis, o kartu gali atsirasti miego sutrikimai, nuovargis, galvos skausmai. Tokia savijauta būdinga ir daugeliui kitų situacijų, todėl pati savaime nieko neįrodo. Bet jei ji blogėja po lošimo arba dėl su juo susijusių skolų, į šį ryšį verta atkreipti dėmesį.
Kai beviltiškumas tampa toks stiprus, kad kyla minčių apie savižudybę, kalbėtis reikia iš karto, nelaukiant konsultacijos. Vilties linijos numeris yra 116 123, o skambučiai nemokami iš bet kurio tinklo. Kilus tiesioginei grėsmei gyvybei, skambinkite 112.
Kaip atpažinti ženklus artimame žmoguje?
Iš šalies ženklai matyti kitaip nei iš vidaus. LPT juos skirsto į tris grupes: gynybą, paslaptis dėl pinigų ir nuolatinę pinigų paiešką. Vienas epizodas dar nieko nereiškia. Svarbu, ar ženklai kartojasi ir ar keli jų pasireiškia kartu.
Gynyba
Artimas žmogus lošimą teisina kaip būdą užsidirbti arba atsilošti, slepia jį, o kaltę suverčia kitiems: darbui, stresui, šeimai. Pokalbis apie pinigus greitai virsta ginču. Kartais pasigirsta ir pažadas, kad „tai paskutinis kartas“, kuris po kelių savaičių pasikartoja tais pačiais žodžiais.
Paslaptys dėl pinigų
Slepiamos pajamos, meluojama apie vėluojantį atlyginimą. Būna ir atvirkščiai: žmogus staiga nori pats tvarkyti visą šeimos biudžetą. Bendros santaupos mažėja ir niekas negali paaiškinti, kur jos dingo.
Nuolatinė pinigų paieška
Į namus ateina laiškai iš kreditorių ar vartojimo kredito bendrovių, skolinamasi iš draugų ir giminių. Kartais dingsta papuošalai ar daiktai, kuriuos galima parduoti. Neretai šeima apie skolą sužino ne iš paties žmogaus, o iš draugo, kuris paklausia, kada bus grąžinti paskolinti pinigai.
Kiekvienas iš šių ženklų gali turėti ir kitą paaiškinimą. Todėl naudinga ne ieškoti vieno įrodymo, o pastebėti, ar per kelis mėnesius kartojasi tas pats: tie patys pasiaiškinimai, tos pačios dingstančios sumos, ta pati įtampa kalbant apie pinigus.
Artimajam, kuris tai skaito: ženklų atpažinimas nėra kaltinimas. Pokalbį lengviau pradėti nuo to, ką matėte, pavyzdžiui, nuo laiško iš kreditoriaus, nei nuo klausimo apie priklausomybę. Kol situacija neaiški, verta apsaugoti bendrus pinigus ir neskolinti sumų, kurios gali būti praloštos. LPT konsultacijos skirtos ir šeimos nariams, todėl kreiptis galite ir patys, net jei artimas žmogus kalbėtis dar nepasirengęs. Kaip elgtis toliau, aprašyta straipsnyje ką daryti, kai artimasis lošia.
Kodėl ženklai dažnai lieka nepastebėti
LPT pažymi, kad priklausomybė nuo lošimų dažnai vadinama „paslėpta“ arba „nematoma“: ji neturi akivaizdžių fizinių požymių. Be to, pats lošiantis žmogus problemą dažnai neigia arba menkina ir slepia ją nuo artimųjų. Todėl pirmieji ženklus neretai pastebi ne lošiantysis, o jo aplinka.
Skolų konsultavimo praktikoje tai matyti aiškiai. Žmonės ateina dėl paskolų ir vėluojančių mokėjimų, o apie lošimus dažnai prabyla tik po kelių susitikimų. Iki tol skolos turi kitų paaiškinimų: netikėtos išlaidos, automobilio remontas, „laikini sunkumai“.
Ženklus paslėpti lengva ir todėl, kad jie panašūs į įprastą gyvenimą. Nuovargis gali būti dėl darbo, irzlumas dėl streso, ilgas naršymas telefone vakarais – dėl susirašinėjimo su draugais. Kol nėra aiškaus pinigų pėdsako, net artimiausi žmonės dažniausiai renkasi ramesnį paaiškinimą.
Prie tylos prisideda gėda ir nežinojimas, nuo ko pradėti. VILNIUS TECH tyrime pagalbos ieškojo tik dalis respondentų, kurie patys pripažino susiduriantys su lošimų problemomis. Tyrėjos taip pat pažymi, kad, mokslinės literatūros duomenimis, į sveikatos priežiūros specialistus kreipiasi labai nedidelė dalis lošėjų, turinčių su lošimu susijusių sunkumų.
Ar yra lošimų priklausomybės testas?
Oficialaus lietuviško savitikros testo, kurį skelbtų LPT ar Respublikinis priklausomybės ligų centras, rengiant šį straipsnį rasti nepavyko. Tyrimuose naudojamas PGSI klausimynas, pagal jį vertinta ir VILNIUS TECH apklausa. Tačiau joks internetinis klausimynas diagnozės nenustato: jis tik padeda užduoti sau klausimus.
Tokiems klausimams tinka ir keturi LPT ženklai. Ar lošimą slepiate? Ar sunku sustoti, kai planuotas laikas baigiasi? Ar lošiate iš pinigų, skirtų kitiems dalykams? Ar artimieji dėl to nerimauja? Jei bent į vieną klausimą atsakymas yra „taip“ ir tai kartojasi, naudingiau ne ieškoti dar vieno testo, o pasikalbėti su LPT konsultantu.
Internete galima rasti ir įvairių privačių testų. Kas juos parengė ir kaip vertinami atsakymai, ne visada aišku, todėl jų rezultatą verta laikyti tik užuomina. Geras ar blogas rezultatas neturėtų nei nuraminti, nei išgąsdinti labiau nei tai, ką matote savo kasdienybėje.
Ką daryti, jei atpažįstate kelis ženklus
Pirmas žingsnis nereikalauja jokių sprendimų, tik pokalbio. Konsultacijoje galima aptarti, kas vyksta, ir išgirsti, kokios yra galimybės. Toliau pateikiami pagrindiniai keliai.
- Konsultacija. LPT, tel. +370 5 233 62 41, el. paštas pagalba@lpt.lt. Konsultacijos nemokamos, kreiptis gali ir lošiantis žmogus, ir jo artimieji.
- Prašymas neleisti lošti. Tokie prašymai įrašomi į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Pagal Azartinių lošimų įstatymą terminas negali būti trumpesnis kaip šeši mėnesiai, o jei jo nenurodote, galimybė lošti apribojama dvejiems metams. Per Elektroninius valdžios vartus pateiktas prašymas įsigalioja per vieną darbo dieną. Žingsniai aprašyti straipsnyje kaip pateikti prašymą neleisti lošti.
- Gydymas. Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) gydo elgesio priklausomybes. Paprastai kreipiamasi su šeimos gydytojo ar psichiatro siuntimu; anonimiškai, be siuntimo, gydytis galima už mokestį.
- Savitarpio pagalba. Anoniminių lošėjų grupėse susitinka žmonės, turintys panašios patirties.
Konsultacijai specialiai ruoštis nereikia, o iš anksto žinoti, ar tai jau priklausomybė, nebūtina. Vis dėlto pokalbis būna naudingesnis, kai aiškiau matote savo situaciją: kiek maždaug laiko ir pinigų per mėnesį skiriama lošimui, ar yra skolų ir kas apie jas žino. Jei skaičių dar nežinote, tai irgi atsakymas, nuo kurio galima pradėti.
Šis tekstas padeda atpažinti ženklus, tačiau nepakeičia nei konsultacijos, nei gydytojo.
Vienas pasikartojantis ženklas jau yra priežastis pasikalbėti
Lošimų priklausomybės požymiai retai būna ryškūs. Lošimo slėpimas, noras atsilošti, pinigai, kurie buvo skirti kitkam, ir artimųjų nerimas ilgai atrodo kaip atskiros smulkmenos, nors kartu jie sudaro aiškų vaizdą. Atsakyti, ar tai jau priklausomybė, neprivalote patys. Tam ir skirtos nemokamos LPT konsultacijos: +370 5 233 62 41 arba pagalba@lpt.lt.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie yra pirmieji lošimų priklausomybės požymiai?
LPT išskiria keturis pagrindinius ženklus: lošimas slepiamas, sunku sustoti ir norisi atsilošti, lošiama iš pinigų, skirtų kitiems poreikiams, arba iš skolintų, o artimieji ima nerimauti. Pirmieji dažnai būna smulkūs, pavyzdžiui, melas apie praleistą laiką ar nepavykęs mokėjimas. Vienas ženklas nėra diagnozė, bet pasikartojantis yra priežastis pasikalbėti su specialistu.
Ar galima turėti problemų dėl lošimų, jei lošiama ne kasdien?
Taip. LPT nurodo, kad probleminis lošimas gali būti ir dažnas, ir retas. Lemia ne tai, kaip dažnai lošiama, o pasekmės: ar dėl lošimo kenčia pinigai, darbas, santykiai ar savijauta. Retas lošimas didelėmis ar skolintomis sumomis taip pat gali tapti problema.
Ar yra lošimų priklausomybės testas?
Oficialaus LPT ar Respublikinio priklausomybės ligų centro savitikros testo rasti nepavyko. Moksliniuose tyrimuose naudojamas PGSI klausimynas, tačiau joks internetinis testas diagnozės nenustato. Keturi LPT ženklai tinka kaip klausimai sau, o situaciją įvertinti padeda nemokama LPT konsultacija.
Kaip suprasti, ar mano artimasis lošia per daug?
LPT nurodo tris ženklų grupes: gynybišką reakciją ir lošimo teisinimą, paslaptis dėl pinigų ir nuolatinę pinigų paiešką, pavyzdžiui, skolas, laiškus iš kreditorių ar dingstančius daiktus. Svarbu, ar ženklai kartojasi ir ar pasireiškia kartu. Šeimos nariai gali nemokamai kreiptis į LPT patys.
Ar LPT konsultacijos nemokamos ir ar gali kreiptis artimieji?
Taip, LPT konsultacijos nemokamos ir skirtos tiek lošiantiems žmonėms, tiek jų artimiesiems. Skambinti galima +370 5 233 62 41 arba +370 5 219 66 30, rašyti adresu pagalba@lpt.lt. Kalbėtis galima telefonu, el. paštu, gyvai arba nuotoliniu būdu per „Google Meet“ platformą.
Kiek žmonių Lietuvoje turi problemų dėl lošimų?
2023 m. VILNIUS TECH tyrimo duomenimis, polinkį į probleminį lošimą turi 8,6 proc. iš 2 248 apklaustųjų, arba 10,6 proc. iš 1 762 per pastaruosius metus lošusių žmonių. Tyrime taikyta PGSI metodika. Tai apklausos rezultatas, o ne diagnozuotų atvejų skaičius.
Ar prašymas neleisti lošti padeda, kai ženklai jau yra?
Jis gali būti vienas iš žingsnių. Prašymas įrašomas į LPT tvarkomą registrą ne trumpiau kaip šešiems mėnesiams, o nenurodžius termino galioja dvejus metus. Apribojimas taikomas Lietuvoje licencijuotiems lošimų organizatoriams, todėl jį verta derinti su konsultacija ar gydymu, o ne laikyti vieninteliu sprendimu.
Šaltiniai
- Lošimų priežiūros tarnyba, Konsultavimas: telefonai, el. paštas, nemokamos konsultacijos lošėjams ir artimiesiems (žiūrėta 2026-09-22)
- Lošimų priežiūros tarnyba (nebenoriu-losti.lt), Probleminis lošimas: apibrėžimas, keturi ženklai, ženklai artimajam, savijauta (žiūrėta 2026-09-22)
- nebenoriu-losti.lt, VILNIUS TECH mokslininkių tyrimas: PGSI, 2 248 ir 1 762 respondentai, 2023 m. (žiūrėta 2026-09-22)
- Lošimų priežiūros tarnyba ir bendrovė „Vilmorus“, Gyventojų apklausa apie azartinius lošimus, 2023 m. (žiūrėta 2026-09-22)
- Lošimų priežiūros tarnyba, Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras (žiūrėta 2026-09-18)
- Respublikinis priklausomybės ligų centras, Elgesio priklausomybės gydymas (žiūrėta 2026-09-22)
- e-seimas, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas Nr. IX-325, suvestinė redakcija, 10 str. 20 ir 21 d. (žiūrėta 2026-09-18)
- BNS Spaudos centras (VILNIUS TECH pranešimas), VILNIUS TECH mokslininkės atskleidė: kas dešimtas Lietuvos gyventojas yra rizikingas lošėjas, 2023 m.: vyrai ir moterys, amžiaus grupės, pagalbos paieška (žiūrėta 2026-09-22)
- Anoniminiai lošėjai (žiūrėta 2026-09-18)
- Vilties linija, 116 123 (žiūrėta 2026-09-22)