Pašto dėžutėje – vokas iš kredito bendrovės su artimo žmogaus vardu. Viduje – priminimas, kad vėluojama grąžinti paskolą, apie kurią šeimoje niekas nežinojo. Po kelių dienų paaiškėja ir priežastis: lošimai.

Jeigu tokia situacija jums pažįstama, pirmas klausimas dažniausiai būna vienas: ką daryti, jei artimasis lošia? Uždrausti jam lošti negalite, nes prašymą neleisti lošti pateikia tik pats žmogus. Tačiau jau šiandien galite pasikalbėti su konsultantu, nemokėti jo skolų, atskirti šeimos pinigus ir ramiai pasakyti, ką matote.

Pagalba skirta ir jums. Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) konsultacijos skirtos ne tik lošėjams, bet ir jų artimiesiems. Konsultacijos nemokamos. Skambinkite +370 5 233 62 41 arba +370 5 219 66 30, rašykite pagalba@lpt.lt, kalbėkitės per „Google Meet“ arba atvykite į tarnybą Vilniuje, Ukmergės g. 222. Informacija skelbiama ir svetainėje nebenoriu-losti.lt.

Toliau aptariama, ką galite padaryti patys, ko geriau nedaryti ir kur pagalbos ieškoti ne lošiančiam žmogui, o jums.

Ar galite pateikti prašymą neleisti lošti už artimąjį?

Ne. Lietuvoje galimybę lošti riboja Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras, tačiau įrašyti į jį kito žmogaus negalima. Svetainėje nebenoriu-losti.lt rašoma aiškiai: „Prašymą pateikti elektroniniu būdu arba atvykęs į Priežiūros tarnybą gali tik pats asmuo.“ Įstatyme tai įtvirtinta kaip paties asmens teisė: Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 20 dalis numato, kad kiekvienas asmuo gali pateikti prašymą neleisti lošti jam pačiam.

Artimajam tai dažnai būna pirmasis nusivylimas. Vis dėlto tokia tvarka turi prasmę: apribojimas geriausiai veikia tada, kai žmogus pats nusprendžia sustoti. Šeimos užduotis yra ne įrašyti jį į registrą, o padėti jam priimti šį sprendimą ir tuo metu apsaugoti save.

Dažnas nerimas skamba taip: o jeigu jis prašymą pateiks, bet po savaitės atšauks? Taip greitai nepavyks, nes prašymą galima atšaukti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių. Kaip tai vyksta, paaiškinta straipsnyje apie tai, kada galima atšaukti prašymą neleisti lošti.

Ženklai, kuriuos artimieji dažnai pastebi pirmieji

Šeima retai pamato patį lošimą. Dažniau ji pastebi jo pėdsakus. Svetainėje nebenoriu-losti.lt LPT išvardija ženklus, kurie artimiesiems dažnai krinta į akis:

  • kai kalbama apie lošimą, žmogus ima gintis;
  • pinigų klausimais tampa slapukaujantis ir įtarus;
  • slepia pajamas arba meluoja, kodėl vėluoja atlyginimas;
  • ima ateiti raginimai iš kredito bendrovių;
  • ieško pinigų ir bando skolintis iš artimųjų ar draugų.

Nė vienas šių ženklų savaime nėra diagnozė, o sąrašas nėra testas. Tačiau jeigu jie kartojasi, verta ne laukti, o pasikalbėti su konsultantu.

Išsamiau apie lošimų priklausomybės požymius ir tai, kaip juos vertinti, rašoma atskirame straipsnyje.

Kaip padėti lošiančiam artimajam ir nepradėti ginčo?

Padeda ramus pokalbis apie konkrečius dalykus, kuriuos matote, o ne kaltinimai. LPT artimiesiems pataria vengti pamokslavimo, moralizavimo ir nekontroliuojamo pykčio, taip pat nuolaidžiavimo ar grasinimų, kurių niekada neįvykdysite. Prieš pokalbį verta sukaupti informacijos apie problemą. Kalbant geriau sakyti, ką jaučiate jūs, o ne ką „vėl padarė“ jis.

Skirtumas pastebimas jau pirmame sakinyje. „Iš bendros sąskaitos vėl dingo pinigai ir man neramu“ palieka erdvės pokalbiui. „Tu vėl viską pralošei“ palieka tik vieną kelią: gintis.

Pradėti galima nuo vieno fakto ir vieno klausimo. Faktas – tai, ką matėte patys: išrašas, priminimas, pasiskolinti pinigai. Klausimas turi būti atviras, pavyzdžiui, kaip jam pačiam atrodo ši situacija. Tokia pradžia nereikalauja iš karto prisipažinti, bet leidžia pokalbiui prasidėti.

Pokalbiui geriau rinktis tinkamą laiką, kai abu esate ramūs, o ne akimirką, kai ką tik radote laišką dėl skolos. Vienas pokalbis retai ką nors išsprendžia. Neretai žmogus iš pradžių neigia, pyksta arba žada, kad daugiau taip nebus. Tai nereiškia, kad kalbėtis buvo beprasmiška.

LPT taip pat pataria neslėpti ir nemeluoti apie lošiančiojo problemas. Kai šeima tyli, žmogus dažnai skolinasi iš tų, kurie nieko nežino. Jeigu šeimoje auga vaikai, LPT rekomenduoja apie probleminį lošimą pasikalbėti ir su jais.

Ultimatumai taip pat gali tapti spąstais. Jeigu brėžiate ribą, ji turi būti tokia, kurios patys laikysitės.

Pinigai: ką daryti ir ko nedaryti

Pinigai yra ta sritis, kurioje artimasis gali padaryti daugiausia, bet ir lengviausiai suklysti. LPT sąraše, ko artimiesiems nedaryti, yra ir šis punktas: „Mokėti skolas už lošiantįjį“. Priežastis paprasta. Svetainėje nebenoriu-losti.lt paskelbtame straipsnyje aiškinama, kad sumokėjus skolas už lošėją „prarandamas ryšys tarp veiksmo ir pasekmės“.

Ką daryti vietoj to? LPT pataria perimti finansų valdymą šeimoje. Praktiškai tai reiškia tris dalykus:

  1. atskirti pinigus: bendra sąskaita, iš kurios mokama už būstą ir maistą, neturėtų būti naudojama lošimams;
  2. neskolinti jam ir nesiskolinti jo vardu, net jeigu prašoma „paskutinį kartą“;
  3. atvirai įvardyti, ką matote, bet nekaltinti.

Verta įspėti ir artimus giminaičius ar draugus, iš kurių žmogus gali bandyti skolintis. Tai ne išdavystė. Taip skola neaugs ten, kur jos niekas nemato.

Dažnai klausiama, ar galima uždrausti artimajam imti vartojimo kreditus. Lietuvos bankas tvarko sąrašą „STOP vartojimo kreditams“. Kredito davėjai, prieš suteikdami vartojimo kreditą, šį sąrašą privalo patikrinti. Jis apima vartojimo kreditus, įskaitant lizingą ir kredito korteles, tačiau netaikomas būsto kreditams. Įsirašymas nemokamas, o nenurodžius termino žmogus įrašomas dvejiems metams.

Tačiau ir čia galioja ta pati taisyklė. Pagal Lietuvos banko informaciją, asmuo į sąrašą įrašomas, kai prašymą pateikia jis pats arba jo įgaliotas atstovas, o išsibraukti galima bet kada. Kitaip į sąrašą įrašoma tik teismo sprendimu, apribojus asmens veiksnumą, ir tada terminą nustato teismas. Todėl tai priemonė, kurią galima pasiūlyti kartu su įsirašymu į registrą, bet ne pritaikyti be jo sutikimo.

Ką gali padaryti pats lošiantis žmogus

Kai artimasis pasirengęs kalbėtis, naudinga žinoti, ką jam galima parodyti. Prašymą neleisti lošti jis gali pateikti per Elektroninius valdžios vartus, lošimo vietoje, atvykęs į LPT arba lošimų organizatoriui. Pateiktas elektroniniu būdu, prašymas įsigalioja per vieną darbo dieną, o atvykus į tarnybą pateiktas prašymas įsigalioja iš karto.

Terminą žmogus pasirenka pats, bet ne trumpesnį kaip šešių mėnesių. Jeigu termino prašyme nenurodo, pagal įstatymo 10 straipsnio 21 dalį galimybė lošti apribojama dvejiems metams. Verta žinoti ir ribą: loterijoms šis apribojimas netaikomas.

Tai ne bausmė ir ne pralaimėjimas.

Kai kuriems žmonėms padeda, jeigu kas nors iš artimųjų yra šalia: galite pasiūlyti kartu paskambinti į LPT arba kartu atsidaryti prašymo formą. Sprendimą ir parašą vis tiek reikia palikti jam, kitaip prašymas taps dar viena ginčo priežastimi.

Be registro lošiantis žmogus gali kreiptis į tas pačias nemokamas LPT konsultacijas, į Anoniminių lošėjų savitarpio pagalbos grupes, kurios renkasi keliuose Lietuvos miestuose, arba į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (RPLC), kai reikia gydymo. Visos galimybės surinktos straipsnyje apie tai, kur kreiptis ir kaip apriboti lošimus.

Kur pagalbos kreiptis artimiesiems

Jūsų pačių savijauta nėra antraeilis klausimas. Nerimas, gėda ar pyktis gali užsitęsti mėnesiais, o kalbėti apie tai su draugais nesinori. Pagalbos galima ieškoti sau, net jeigu lošiantis žmogus dar nieko nenori keisti. Pokalbiui su konsultantu pasiruošti nereikia: užtenka papasakoti, kas vyksta, ir paklausti, nuo ko pradėti.

LPT organizuoja lošėjų artimųjų paramos grupę. Tai savitarpio paramos susitikimai artimiesiems, kurių aplinkoje yra žmogus, turintis problemų dėl lošimų. Juos veda LPT psichologai, susitikimai vyksta nuotoliniu būdu per „Google Meet“, o registruotis reikia telefonu +370 5 219 66 30 arba +370 5 233 62 41. Artimiausio susitikimo datos teiraukitės LPT.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose dirba priklausomybių konsultantai. Pavyzdžiui, Rokiškio rajono savivaldybės biuras nurodo, kad nemokamai konsultuoja lošiančius asmenis bei jų artimuosius, taip pat ir anonimiškai. Savo savivaldybės biuro kontaktus rasite jo svetainėje.

Kur kreiptisKuo padeda artimajamKaina
LPT konsultacijosPokalbis apie situacijąNemokamai
LPT artimųjų grupėSusitikimai su kitais artimaisiaisTeiraukitės LPT
Priklausomybių konsultantasKonsultacija savivaldybėjePaprastai nemokamai
Pirminė teisinė pagalbaTeisinė konsultacija iki 1 val.Nemokamai
Vilties linija 116 123Emocinė paramaNemokamai

Vilties linija 116 123 padeda, kai sunku emociškai ir reikia pasikalbėti čia pat. Jaunimui skirta Jaunimo linija 0 800 28888; ji gali praversti, jeigu lošia vienas iš tėvų. Jeigu kyla grėsmė kieno nors gyvybei, sveikatai ar saugumui, skambinkite 112.

Respublikinis priklausomybės ligų centras teikia paslaugas ir artimiesiems, tačiau jų aprašyme lošimai atskirai neminimi. Ar paslauga tinka jūsų atveju, verta pasiteirauti centre.

Skolos ir teisiniai klausimai

Kai paaiškėja lošimo skolos, kyla klausimų, į kuriuos šis straipsnis atsakyti negali: kas atsako už skolas santuokoje, kaip apsaugoti bendrą turtą, ką daryti su jau pasirašytomis sutartimis. Tai teisiniai klausimai, o atsakymas priklauso nuo konkrečių aplinkybių.

Pirmiausia verta kreiptis dėl pirminės teisinės pagalbos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo: „Visi asmenys, kuriems reikalinga teisinė konsultacija, iki 1 valandos nemokamai gali gauti teisinę konsultaciją rūpimu klausimu.“ Ji teikiama savivaldybėje, kurioje gyvenate, iš karto arba, jeigu tai neįmanoma, per penkias dienas nuo kreipimosi.

Į konsultaciją verta atsinešti dokumentus: sutartis, priminimus, banko išrašus. Valanda praeina greitai, o su popieriais ant stalo pokalbis būna konkretesnis.

Kai lošimas sugrįžta

Pažadas nebelošti, o po kelių savaičių vėl dingę pinigai. Tokią situaciją pažįsta daugelis artimųjų, ir tuo metu lengviausia nuspręsti, kad visos pastangos buvo veltui. Taip nėra.

Įpročiai, kurie padeda nebelošti, nesusiformuoja per dieną. Sugrįžimas prie lošimo nėra pralaimėjimas. Tai dalis kelio, kuriame verta pastebėti kiekvieną žingsnį: pateiktą prašymą, pokalbį su konsultantu, atvirai pasakytą tiesą apie skolą.

Tai nereiškia, kad reikia viską toleruoti. Finansinės ribos, kurias nustatėte, galioja ir po atkryčio, o jo skolų nemokate ir dabar. Jūsų pačių konsultacijos ar paramos grupė taip pat neturi baigtis vien todėl, kad artimasis vėl ėmė lošti. Kaip tik tada jų gali prireikti labiausiai.

Ką daryti, jei artimasis lošia: pirmas žingsnis yra jūsų

Už kitą žmogų lošimo nesustabdysite ir tai verta priimti kuo anksčiau. Atsakymas į klausimą, ką daryti, jei artimasis lošia, prasideda ne nuo jo, o nuo jūsų. Tačiau jūs nesate bejėgiai: galite apsaugoti šeimos pinigus, kalbėtis be kaltinimų ir pasirūpinti savimi. Paprasčiausias pirmas žingsnis yra skambutis į LPT numeriu +370 5 233 62 41 arba laiškas adresu pagalba@lpt.lt. Bendrieji atsakingo lošimo principai aprašyti atskirame puslapyje. Šis tekstas paaiškina galimybes, tačiau nepakeičia nei konsultacijos, nei teisinės pagalbos.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galiu už artimąjį pateikti prašymą neleisti lošti?

Ne. Tokį prašymą gali pateikti tik pats asmuo: per Elektroninius valdžios vartus, lošimo vietoje, atvykęs į LPT arba lošimų organizatoriui. Artimasis gali parodyti, kaip tai daroma, ir pasiūlyti kartu paskambinti į LPT. Pats sprendimas lieka lošiančiam žmogui, todėl svarbiau kalbėtis, o ne spausti.

Ar LPT konsultacijos skirtos ir lošėjų artimiesiems?

Taip. LPT konsultuoja asmenis, turinčius problemų dėl lošimų, ir jų artimuosius, o konsultacijos nemokamos. Skambinti galima +370 5 233 62 41 arba +370 5 219 66 30, rašyti pagalba@lpt.lt arba kalbėtis per „Google Meet“. Kreiptis galima ir tada, kai lošiantis žmogus pats pagalbos dar nenori.

Ar reikėtų sumokėti artimojo lošimo skolas?

LPT artimiesiems pataria nemokėti skolų už lošiantįjį, nes tada lošimas lieka be pasekmių. Vietoj to siūloma perimti finansų valdymą šeimoje ir atskirti bendrus pinigus. Kas atsako už konkrečias skolas santuokoje ar šeimoje, yra teisinis klausimas, todėl dėl jo verta kreiptis į nemokamą pirminę teisinę pagalbą savivaldybėje.

Ar galiu uždrausti artimajam imti vartojimo kreditus?

Ne savo iniciatyva. Į Lietuvos banko sąrašą „STOP vartojimo kreditams“ asmuo įsirašo pats arba per įgaliotą atstovą; kitaip įrašyti galima tik teismo sprendimu, apribojus asmens veiksnumą. Įsirašymas nemokamas, nenurodžius termino galioja dvejus metus, o savo prašymu įsirašęs asmuo išsibraukti gali bet kada. Sąrašas apima vartojimo kreditus, lizingą ir kredito korteles, bet ne būsto kreditus.

Ką daryti, jei artimasis lošia, bet nenori pripažinti problemos?

Pagalbos galite ieškoti sau. LPT konsultacijos ir LPT organizuojama lošėjų artimųjų paramos grupė skirtos būtent artimiesiems, o priklausomybių konsultantai visuomenės sveikatos biuruose konsultuoja ir šeimos narius. Ten galima aptarti, kaip kalbėtis ir kaip apsaugoti šeimos biudžetą, kol artimasis dar nepasirengęs keistis.

Ką daryti, jei artimasis vėl pradėjo lošti, nors pažadėjo nebelošti?

Sugrįžimas prie lošimo nereiškia, kad visos pastangos buvo veltui. Nustatytos finansinės ribos lieka galioti, skolų už jį vis tiek nemokate, o savo konsultacijų ar paramos grupės nutraukti nereikia. Kartu verta vėl pasiūlyti kreiptis į LPT, kur konsultacijos nemokamos ir lošėjams, ir artimiesiems.

Ar yra paramos grupių lošėjų artimiesiems?

Taip. LPT organizuoja lošėjų artimųjų paramos grupę: tai savitarpio paramos susitikimai, kuriuos veda LPT psichologai. Jie vyksta nuotoliniu būdu per „Google Meet“, o registruotis reikia telefonu +370 5 219 66 30 arba +370 5 233 62 41. Susitikimų datos keičiasi, todėl artimiausią sužinosite paskambinę į LPT.

Šaltiniai